2017 m. liepos 13 d., ketvirtadienis

Bronziniai ginklai...










Žodžiu, pirmieji bronziniai ginklai (ir apskritai gaminiai) nebuvo varis+alavas, o buvo varis+arsenikas, o tiksliau jo mineralai. Buvo naudojama iki 0,5 proc arseniko. Jis ženkliai padidindavo tvirtumą, bet viršijus 8 proc., pasidarydavo trapus. Kartais naudodavo nikelį. Tai yra varis+nikelis+arsenikas, kai nikelio iki 4,5 proc., o arseniko iki 7 proc. (peiliai, kirviai) Taip pat sutinkami lydiniai, kur būdavo ne nikelis, o švinas – net iki 13-14 proc. ir ~5 proc. arseniko (duriamiesiems įrankiams, tokiems kaip yla).

Na, o varis+alavas atsirado tik apie II tūkstantmetį iki K.g. (+- 100-200 metų). Esmė ta, kad tuo metu ima didėti poreikis metalui ir nuodingo arseniko naudojimas (lydant jo garai nuodingi) nuvarydavo meistrus į kapus. Taigi, jei bronzoje yra virš 30 proc. alavo, jis tampa baltas, bet ginklakalystei tinkamas lydinys buvo iki 6 proc. Berods nuo 4 iki 6 proc. Taigi, jei bronza yra auksinės spalvos (viršijus 10 proc? alavo) arba raudonai auksinė (~15-16 proc.) ar šiaip balta spalva kaip ir vyraujanti, ji ginklams netinkama.  Nors yra išimčių – ritualiniai ar paradiniai ginklai... O esmė ta, kad viršijus 6 proc ribą, bronza tampa kieta ir gali subyrėti smūgiuojant. Praranda elastingumą. Jei kalvis sugebėdavo subalansuoti vario ir alavo proporciją panašiai ant alavo 6 proc. ribos, tai bronzinis ginklas ar įrankis prilygo mažai anglies prisotinto plieno rūšims. Be abejo dėdavo ir kitų priemaišų ir kartais turėdavo tokių receptų, kad ginklas visai puikiai galėjo konkuruoti su prasto plieno ginklu ir net kartais būdavo pranašesnis. Bet tai labai retas atvejis, kuris matyt gautas daugiau atsitiktinumo dėka, o šiaip visi kalavijai buvo daugiau skirti dūrimui, nei kirtimui. Todėl pilnaverčio kalavijo, kaip mes įsivaizduojam plieninį kalaviją praktiškai nesutiksim. Bronziniai kalavijai labiau panašūs į ilgus durklus ir retai viršija 70 cm. (svoris tai panašiai 1 cm apie 0,01-0,02 kg) ir yra kažkiek sunkesni už jų plieninius analogus. Na ir skirtingai nuo epinių pasakojimų ir kinų, bronziniai kalavijai buvo itin retai naudojami kovoje prieš šarvuota ar analogiškai ginkluotą priešininką. Daugiau durklai ir ietys su bronziniais antgaliais... strėlės...


Na ir dar viena įdomybė – vadovėliuose dažnai rodoma, kad bronziniai ginklai liejami. Tam, kad bronza būtų tvirta, lietą gaminį reikia labai staigiai atšaldyti, o tai kai kur tai ganėtinai problematiška. Tuo tarpu įkaitinus ruošinį iki raudonumo, jis visas reikiamas savybes įgauna kalant. Tad kalvystės magija yra gerokai senesnė, nei gali susidaryti toks įspūdis. Dažniausiai sutinkamas variantas, kai pats kalavijas buvo liejamas, o jo ašmenys kalami (atkalti).

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą