2017 m. gegužės 22 d., pirmadienis

Gotlandas... Visbis... radiniai

         
  Praeitą penktadienį, ant FB sienos išdėjus "Bastardo" XVII skyrių, komentaruose netyčia palietėme Gotlando archeologinius radinius. Manau jie čia būtų labai į temą.
Taigi, pradžiai kiek priešistorės, kuri taip pat susijusi ir su mūsų artimiausiais kaimynais...
1340 metais Danijos karaliumi tampa Valdemaras  IV Aterdagas (Valdemar Atterdag; "aterdag" - "nauja diena") ir prisiekia suvienyti  Danijos žemes, kurios pasak amžininkų skendėjo chaose. Vienijo ne vien tik kalaviju ir ugnimi, bet "auksu". Tokiu būdu Livonijos ordinui už 19000 sidabrinių markių (ekvivalentas panašiai 9,5 tūkst. svarų arba panašiai 4,3 tūkst. kg. - viskas labai apytiksliai) pardavė Estlandiją - dabartinė šiaurinė Estija. Už šiuos pinigus supirkinėjo žemes ir apginklavo kariuomenė ir t.t.
Žodžiu 1361 metais jis su savo kariauna nupėdino-nuplaukė į Gotlandą. tuo metu, Gotlandas buvo virtęs piratų sala, praktiškai piratų landyne, nors, tuo pačiu, jame stovėjo ir vienas turtingiausių miestų - Visbis. Laisvamaniai Gotlandiečiai nelaukė karaliaus ir greitai susiorganizavo. Bėda tik tame, kad skubotai sutelkta šauktinių kariuomenė nespėjo tinkamai susiorganizuoti. Tik nereikia jų nuvertinti - gotlandiečiai tuo metu buvo pakankamai karingi žmonės, kurie vertėsi ne tik prekyba, bet ir jūsų plėšikavimu. Taigi, mūšis, o tiksliau skerdynės įvyko prie pagrindinių Visbio vartų. Įdomu tai, kad miestelėnai žiūrėjo nuo sienų ir net nebandė padėti. Tiesą pasakius to nereikėtų laikyti kokia nors išdavyste, nes miestas ir salos gyventojai buvo tarsi dvi atskiros valstybės, kurios  gyveno rietenose. Gotlandiečiai su savo veikla trukdė mieto plėtojimui ir verslui ir t.t. Taigi, karalius išpjovęs besipriešinančiuosius be vargo pajungė sau Visbį, paėmė kontribuciją, bet tiek, kad nenualintų ir net suteikė laisvių ir veiklos privilegijas.

"Valdemaras IV renka duoklę" iš Visbio gyventojų, tapytas Karlo Gustavo Helkvisto (Carl Gustaf Hellqvist) 1882 m.
Na, o nugalėtuosius suvertė į bendrą kapą, kuris buvo rastas XX a. pradžioje (kasinėjimai 1928-1930 m.). . Rasti ir skurpulingai aprašyti 1168 skeletai.  Labai įdomu tai, kad kai kurie buvo palaidoti su visais šarvais. Sunku nuspėti kodėl palaidojo kartu su šarvais, nes tuo metu geležis buvo brangi ir iš mūšio lauko paprastai surinkdavo visus metalinius daiktus ir daikčiukus. Viena iš populiariausių versijų, kad tuometinė liepa buvo labai karšta ir kūnai greit pradėjo irti, tad bijodami apsinuodyti ir epidemijos nuėmė tir surinko tik tuos ginklus ir šarvus, kurie mažiausiai buvo pažeisti arba aptaškyti pūvančia "žmogiena". Na ir dar labai įdomi sužeidimų analizė. Praktiškai didesnė dauguma sužeidimų buvo žemiau klubų. Labiausiai nukentėjo kojos ir dubuo. Paveikslėlyje pateikta procentinė sužeidimų schema.






Na ir viena iš daugelio nuorodų:
http://museum-of-artifacts.blogspot.lt/2015/11/bloody-medieval-warfare.html

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą