2017 m. kovo 14 d., antradienis

Pabūklai mene


                  


                       Vienas iš pirmųjų (gal ir pirmasis) senovinių bareljefų (ir iš vis atvaizdų), kuriame vaizduojant mūšį, jau atvaizduota tvarkinga artilerijos baterija.
                      Tai bareljafas ant Liudviko XII (1423-1515 m.) mauzoliejaus. Panašu, kad tai venecijietiškos-prancūziškos kulevrinos arba dvigubos 33 prancūziškų svarų serpentinos (gyvatės).               
                        Išvertus į normalią kalbą, tai pabūklas, kuris galėjo šaudyti lietiniais ~16 kg ketaus sviediniais. Pabūklas apie 3 metrus ilgio.  Palyginimui, paprasta arba vidutinė serpentina - tai pabūklas galintis šaudyti apie 12 pranc. svarų (apie 5,8 kg) . Dar mažesni falkonetai arba lietuviškai - "sakalai" - galėjo šaudyti 6 pranc. svarų sviediniais. Visų jų ilgis taip pat variavo apie 2-2,5 metrus.
                       Karo lauke, XVI a. pradžioje, būtent šie trys pabūklų tipai su įvairiom variacijom ir karaliavo, o apie kažkokius standartus mokslo vyrai dar tik svajojo: pirmoji artilerijos mokykla atidaroma tik 1505 m. kovo 25 d. Venecijoje.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą