2017 m. sausio 13 d., penktadienis

Titulai... luomai... (~X-XVI a., be bažnytinių, miestelėnų ir pirklių)






Titulai... luomai...
(~X-XVI a.)



Titulai ir luomai... nesvarbu ar jie oficialūs, ar neoficialūs, bet visuomenėje jie visada žingsniuoja greta ir neatskiriami, tarsi kokie dvyniai... Jie vienas be kito, tas pats, kaip arbata be vandens... Ir kiekvienoje šalyje, priklausomai nuo epochos jie dažnai turi savus pavadinimus, savo prasmę ir sąvoką. Tad, skaitant, tarkim istorinį veikalą ar romaną, kartais labai sunku suvokti įvardinto titulo prasmę. Juolab, kad kartais verčiami tie titulai, kurie pagal prasmę negali būti verčiami arba atvirkščiai - turint pilną atitikmenį išverčiami ir skaitytoją įvelia į nereikalingą painiavą... Pavyzdžiui - teko sutikti, kad "Sultoną" išverčia į "Karalių", nors visame pasaulyje būtent šis titulas neverčiamas. Praktiškai niekada. tokia jau specifika... rytietiškas toks kaloritas... Panašią painiavą teko sutikti su "caras"...



Žodžiu, tikslas buvo tiesiog įvairių šalių titulus ir luomų pavadinimus, kurie apjungti pagal jų prasmę ir kilmę. Tiesiog tam, kad būtų patogiau skaitant istorinį veikalą ar grožinę knygą apie senuosius laikus. Žemiau pateiktoje lentelėje netilpo Italijos titulai (tipiškų-specifinių Itališkų nėra daug), nėra kai kurių specifinių moteriškų titulų, na ir sąmoningai neįtraukti bažnytiniai, uždarų ordinų ar kastų, bei biurgerių/miestelėnų ir pirklių titulai: tai jau būtų visai atskira tema. Kita vertus, visi miestelėnai ir pirkliai būtų eilutės „Pavaldiniai“ potemė.


Ir dar „keli žodžiai“ prie to pačio... bet nebūtino skaitymui - galima iš karto "bėgti" prie lentelės apačion...

Kalbant apie viduramžius, didesnė dauguma kilmingųjų titulų Vakarų Europoje buvo susiję su žemės valda... Netekę žemės valdos, netekdavo ir titulo. Be abejo, buvo ir išimčių. Pavyzdžiui „riteris“, „ginklanešys“, „pažas“ (riteris, ginklanešys ir pažas ne visur buvo titulas – tačiau jam prilygo)... Šie titulai buvo neatsiejami nuo esybės ir dažnai net nepaveldimi. Net katorgoje ar tremtyje „riteris“ buvo „riteriu“. Visi kiti, tik gerokai vėliau, prieš nepilnus 500 metų, pradėjo transformuotis į neatskiriamą asmens „prievardį“. Tad, sakykim, grafas netekęs savo grafystės iki XVI - XVII  a., jau nebebuvo grafas. Koks tai grafas jei neturi žemės, pavaldinių ir neatlieka teisėjo ir jam patikėtos žemės valdovo vaidmens? Joks. Nonsensas... Kaip ir baronas... Netekę valdos, automatiškai netekdavo šių titulų... Čia tik jau po XIX a. gadynių grafas galėjo nešioti priesagą "grafas" ir valdyti tvarto dydžio vištidę... O anuomet, jie buvo glaudžiai susiję būtent su valda ir jos dydžiu ir valdovo deklaruota/patikėta teise. Taip, staiga, grafas galėjo tapti tik baneretu ar paprastu ševalje... Todėl kalbant apie ankstyvuosius laikus, koks hercogas, markizas ar grafas, tai nebuvo vien tik priesaga prie vardo - už šios priesagos slypėjo realus pagrindas.


Titulų ir luomų pavadinimai dažniausiai kilo iš bendrinės tam tikro regiono kalbos, kai kur buvo pasiskolinta iš kaimynų, bet dažnai pradžioje tai buvo tik pareigas ir atsakomybę apibrėžiančios sąvokos, kurios laikui bėgant, kai kur tapo paveldimomis, o kai kur paprasčiausiai transformavosi į mandagumo ar pagarbą reiškiantį kreipinį (pvz.: „Herr“, „Sirr“, „Pan“, „Ponas“) ir t.t... na, o kiti pasikeitę ir gerokai transformavęsi tapo bendrinės kalbos ir leksikos žodžiais su visai kitomis prasmėmis (pavyzdžiui, kavalierius, ponas, kaimynas), dar kiti buvo užmiršti...

Kaip ten bebūtų, nukrypstant nuo temos, pavyzdžiui, kai kada šypsnį kelią bandymas atgaivinti „bajorystę“... Kodėl? Labai paprasta... Jei iki šių dienų būtų išlikusios Vytauto Didžiojo, Jogailos... Aleksandro ir t.t... duotos ir daug kartų pertvirtintos privilegijos Žemaitijai, tai šiai dienai, bet kuris karo prievolininkas, net nekeičiant esamų teisės aktų (turiu galvoje skatinamąsias priemones) būtų bajoras... Ne herbinis, bet bajoras... Pagal anų laikų sampratą - tai pats tikriausias bajoras... žmogus, kuris davė priesaiką, turi įsipareigojimus valstybei ir pačiam valdovui (tuo metu tai beveik tas pats), dažniausiai karinio pobūdžio, ir už tai iš valdovo/valstybės gauna tam tikras privilegijas, lengvatas ir tam tikra prasme - išlaikymą...
-------------

Be jokios abejonės, ši lentelė turi šiokią tokią epochų paklaidą ir joje nėra gana nemažai naudojamų subtitulų, jei galima taip išsireikšti. Kaip, pavyzdžiui, erhercogas – tarpinė grandis tarp kunigaikščio ir markizo... Arba, kai kuriuose šalyse labai skyrėsi herbinis titulas nuo paprastojo... Žodžiu - pildymui erdvės daug, tik vietos mažoka... Beje, jei bus rimtų pastabų ar pasiūlymų – mielai lentelę pakoreguosiu/pataisysiu. Per tokį kiekį, tikrai galėjau kur nors palikti kokią „kliauzą“. Na, ir iš anksto atsiprašau, kad nenaudojau „kvadratės“ abėcėlės, kuri, ypač dabartiniam jaunimui, jau vis mažiau pažįstama. Jei naudočiau kirilicą, kad būt teisingam, tai tektų naudoti ir arabišką raizginį ir lenkiškuosius „šnypštimus“... Tad viską surašiau lotyniškais-lietuviškai rašmenimis ir pagal galimybes taip, kaip turėtų tartis (pagal klausą – gal kur kiek ir suklydau)... Vėl gi, mielai pataisysiu ir papildysiu, jei bus rimtas pasiūlymas.






Bendrinis (nusistovėjęs)


Prancūzų


Ispanų


Vokiečių


Anglų


Škotų


Lenkų


Lietuvių/

Žemaičių*


Mongolų


Rusijos kunigaikštystės


Rusijos


Osmanų
Imperatorius
Imperatorius
Imperatorius
Kaizeris
Bretvaldas, Imperatorius
Imperatorius arba ne visai oficialiai „Jagelonas“ (Jogailas vardas praktiškai tapo titulu)
Valdovas
Čingischanas, Bogdychanas
Gosudar
(Valdovas)
Imperator, Car
Chalifas
Karalius/Caras
Rua (roi)
Rėjus (regis)
Kionig (König)
King
Ri
Karalius, Caras, Princepsas
Valdovas, Karalius
Chanas
Kniaz, Car
Kniaz imperatorskoj krovi, svetleijšij kniaz,
Sultonas (paprastai į jokią kitą kalbą neverčiamas), Chedivas (vice sultonas)
Hercogas
Diukas (Duc)/
Donas (don), Grandas, Ordinantas, Grand-markizas
Kurfiurstas (turintis teisę rinkti imperatorių), fiurstas, hercogas
Princas, Eldormenas, Great officer of State
Krounas (Croun),
Farčibazas (farcbath),
Mormeras (jūrų kunigaikštis)
Magnatas, Ordinatas
Kunigaikštis (nuo žodžio kunigas, kuris neturėjo bažnytinės reikšmės)
Taidži, Chuntaidži, taiši, beeile, noijon, navab, nabob
Gospodar, vojevoda (kartais – „ban“)
kniaz
Kaganas, chanas, atabekas, Paša
Markizas
Markizas
Grand - grafas
Markgrafas
Grandas, Markuesas
Toiseč (toisech) - vadas
Markchrabija (Markhrabia
 Seniūnas
Velikij bojarin (su valdos vardu)
Namestnik, posadnik, kniaz-namestnik, general-gubernator
Sardaras
Grafas
Kontas (comte)
Grand - vikontas
Grafas
Erlas (earl)
Čiftenas   (klano galva)
Chrabija (Hrabia)
 Seniūnas
Velikij bojarin (su valdos vardu)
Bėjus
Vikontas
Vikontas
Grand- baronas
Burgrafas
Šerifas, balji, lordmeras
Meistras
Voitas, landvoitas
Tijūnas 
Volostel
Aga
Baronas
Senjoras
Senjoras
Fraicheris
Lendlordas, manoro lordas, baronas, baronetas
Tanas (tan)
Ponas (pan), (vėliau ir šlėkta)
Bajoras, geras žmogus, dvarininkas, ponas
(„Ponas“ polonizacijos pasekmė, o „geras žmogus“ nunyko; bajoras perėjo į banereto, pavaldinio, tarno ar paprasčiausiai laisvo žmogaus lygmenį)
Zisang
Votčinyj bojarin
Efendi
Baneretas
Leidas
Idalgo
Veneris, banerheris
Lerdas
Lerdas
Šlėkta
Dvarininkas, geras žmogus arba bajoras, vėliavnešys
Batyrius (batyr)
Služyvyj bojarin, kmet
ajanas
Riteris
Ševalje
Kavalierius (caballero)
Riteris (Ritter arba paprasčiausiai Herr)
Bakalauras, bašeljeras, seras
Banetlerdas
(bunnet-laird)
Kavalierius
Rikis
Detio bojarskoe
Dragun, kavalier
Janyčaras, spachi
Ginklanešys
Minestrealis
Eskudero (escudero)
Junkeris, Edleris, Dienstmaneris (dienstmannen)
Valetas, eskvairas, tenas, gezitas
Koklerdas
(cock-laird)
Žemesnysis kavalierius, žemutinis kavalierius
Ginklanešys, tarnas
Grid (гридь), dvorianin, pomeščik
Gardemarin
Muslimas (kaip sekiotojas, jei kalba apie religiją, tai jos pasekėjas
Pažas
Pažas
Infansonas (enfansons)
Kai kada „donzelis“ nusistovėjusio nėra
Seržantas, jomenas, damuazo, džentelmenas, džentri
-
Pažas
Tarnas, berniukas, bernas
Otrok
Kamer-paž
Askeri
Pavaldinys** (laisvas žmogus)
Suditto...
Subdito
„Unter“ su visokiom priesagom.
Frigoldas, kerlas
-
Įvairiai...
Kaimynas, ūkininkas, lažininkas
Smerd
Poddanyj
Raija
Baudžiauninkas
Servas (serf)
Servas
(siervo)
Leibaigenas (Leibeigene)
Vilanas
-
Pančižnianai
(pańszczyźnianym)
Kmietai (kmieć)
Baudžiauninkas,
Lažininkas, skolininkas
Zakup, Krepostnoj
Krepostnoj
įvairiai
Vergas
Isklavas (esclave)
Esklavas
(esclavo)
Knechtas
Sleivas (slave)
Dažniausiai „niewolnik
Vergas, belaisvis
Cholop (jei vietinis), Čeliadin (jei vergas užsienietis)
Rab
įvairiai


* Pastaba: Senoviniai lietuviški titulai ilgiausiai išliko Žemaitijos kunigaikštystėje – net iki XVI a. pabaigos. Jie net - sutinkami XVII a. Tačiau laikui bėgant, vis tik, polonizacija paėmė viršų, o kai kurie titulai – žmonių luomo pavadinimai prarado savo reikšmę arba ją pakeitė.
** Pastaba: nuo šios vietos - jau prasčiokų luomas. Tai jau ne titulai, o daugiau ar mažiau, populiarūs tą luomo sluoksnį  atitinkantys pavadinimai.









Komentarų nėra:

Rašyti komentarą