2016 m. liepos 17 d., sekmadienis

Šalmas "Armet" arba "Armetas", Milaniškas šalmas...

                 





Armet arba Armetas. Šalmas.






             Jo gimtinė, manoma, kad dabartinėje Italijoje. Seniausias turimas pavyzdys 1420 m., saugomas Milane. Greičiausiai todėl tokio tipo šarvai vadinami Milaniškais, o Armetas, tai dažniausiai tipinis Milano šarvų komplekto palydovas.
              Tai buvo vienas iš brangiausių šalmų, net jeigu neturėjo jokių papilomų papuošimų ir pagal statusą jį galėjo dėvėti tik riteris, kavalierius - žandaras ar kitas kilmingųjų luomo atstovas, jei jis buvo pakankamai turtingas.

               Net ir aukščiausią statusą turintis biurgeris tokio nedėvėtų. Na, nebent kaip trofėjų, koks Nyderlandų biurgeris pasikabintų virš kokio židinio ir tamsiais vakarais pasakotų, kaip kažkada šlovingai, rankoje turėdamas tik  menkavertį godendagą (apie jį bus kiek vėliaunu - labai įdomus ginklas) kneckino kokį prancūzų metalinį šiknių.
              Taigi, išskirtinis bruožas - tai masyvus apvalus - kamuolio tipo, uždaras, pagamintas iš keturių dalių šalmas. Būtent iš keturių dalių, kurias vienaip ar kitaip (priklausomai nuo konstrukcijos) sutvirtinus, galvos apsauga buvo neatsiejama su kaklo apsauga, smakro ir skruostų apsauga ir būtinai nuleidžiama dalinė arba pilna veido apsauga.  Dalinė nuleidžiama apsauga - tai turima galvoje, kad pilna veido apsauga bet kokiu atveju turėjo dvi sudedamąsias dalis.
            




Ankstyviesiems šalmams buvo būdingas ilgas snapas, kurį formavo kilnojamas antveidis. Vėliau jis supaprastėjo ir tapo gerokai apvalesnis.
           Jų buvo keletas modifikacių.
         Seniausioje modifikacijoje, prie pagrindinės šalmo dalies, kuri saugojo kiaušą - viršugalvį, vyriais tvirtinosi dvi į šonus atsiverčiančios metalinės  kaklo, skruostų ir smakro bei gomurio apsaugos, kurias suskleidus, būdavo uždedama smakro priekinės kaklo dalies ir skruostų apsauga ir dirželio pagalba tvirtinama nugaros kaklo dalyje. jie taip pat dažnai turėjo papildomą nugaros kaklo apsaugos plokštę.



Žinoma, jei reikia, buvo nuleidžiamas antveidis.
Tik dažnai "antveidis" tai nelabai tinkamas žodis - tai jau labiau "antakis", nes uždaryti belikdavo tik akių zoną. Vėlesnėse modifikacijose jau antveidis buvo dviejų dalių - dalinis tik akių ir atskirai skruostų be smakro ir kaklo - iliustracija žemiau.

            Tokį šalmą vienas pats riteris neužsidėdavo. Jis, ką galėjo padaryti, tai - maksimum - pakelti antveidį, kuri dengė akių zoną. Pagal legendą, būtent šio šalmo dėka ir atsirado kariškas pagarbos atidavimas, kuris iš tiesų ir imituoja antveidžio pakėlimą. Antveidžiui pakelti buno įtaisyta specialus svirtelis - rankenėlė. Beje ir iš tikro, antveidį pakeldavo tik prieš gerbiamą, sau lygų arba aukščiau luomo laipteliu stovinčią   personą. Taip pat verta pasakyti, kad vėlyvasis turnyrinis šalmas, taip pat savo šaknis ima iš Armeto.



           Vėliau šis šalmas supaprastėjo, atsirado vyrių ir kabliukų sistema, veido apsauga buvo dedama atskirai ir t.t..

                 Iš karybos jis pasitraukė panašiai apie XVI a. pabaigą, išstūmė kitokie, gerokai paprastesnės ir pigesnės konstrukcijos  šalmai:









saladai,



                                         burgonetai,
 

                                                    cišakai...
            



 




                                   Beje, jis neišnyko - jis turi ir savo provainikį net šiomis dienomis - motociklininkų šalmą.

 
Aišku, tai jau ne metalinis keturių dalių "kibiras", bet ne mažiau prabangus ir brangus šalmas. Motociklininkams jis taip pat žinomas kaip "Armetas". Kai prieš kelis metus reikėjo šalmo, tai pasirodė, kad jo kainos kai kada tokios įspūdingos, kad vos nedengė gero penktadalio mano senuko  čioperiuko ;)
(beje, šioje nuotraukoje rekonstruktorius užsidėjęs barbutą)


___________________

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą